- žėdoti
- מėdóti, -ója, -ójo (sl.) Dv 1. tr. Kč globoti: Ženotas turi augyt savo draugę, žėdot savo tėvus, kap tėvai jį anksčiau žėdojo Lp. Kam man ir grįžtie, žirgelius stabdytie, kad manę motulė mažos nežėdojo LTR(Lš). | refl. Kpč. 2. intr. NdŽ gailėti, jausti nenorą prarasti: Nežėdók, ale gerk ir valgyk Dv. ^ Kas žėdoja jaunyston, tas nežėdoja senyston Lp. 3. intr. Lš šykštauti, jausti nenorą ką atiduoti: Būdavo, niekas nežėdójo tos drobės, o dartės, karo laike – kiekvienas skurlis reikalingas Lp. Anys patys saũ žėdójo Grv. Nežėdók pinigų in mišios Dv. 4. tr. norėti, kad ateitų, kviesti: Jaunas žentulis an arklio joja, seną bočiulį an karavojo žėdója (d.) LzŽ. \ žėdoti; pažėdoti; užžėdoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
